Bitininkės Eglės įspūdžiai

Prabėgo visą vasarėlė ir net nepastebėjome, kaip greit atėjo ruduo. Laikas bus eiti į mokyklą, nors dar tikrai norisi saulės, ir vasariškosios nuotaikos! Na bet nieko nepakeisi, dėl to paskutini kartą keliavome prie bičių. 


Kaip ir visada mus pasitiko Vincas Kibirkštis. Jo darbas atsakingas - stebėti kad ko blogo nepadarytume. Na nors paskaitose buvom atidžios ir tvarkinėjamiems pačios, bet patyrusio žmogaus pagalba netrukdo :]:] Džiaugiamės, kaip praėjusi karta sukome medų, nes prisipažįstu buvome pesimistai ir galvojome, kad mūsų bitės medaus neatneš. Na nors prisukom tik pusė kibiro, bet ir tokiu derliumi džiaugiamės. 


Gavome sirupo ( bičių žiemos maisto), tad nieko nelaukdami pradėjom bites maitinti ir ruošti žiemai. Nes pasirodo jos tikros ėdrūnės ir visą greitai suvalgė. Išsiskyrėme lengvai, nes žinojome, kad dar tikrai susitiksime ir aplankysime bites su kuriomis praleidome visą savo vasarą. Na nors ir turėjome daug nesklandumų, bet projektas pavyko, tad bites palikome su laimės šypsenomis ;]

Be bitininko inventoriaus - kaip be rankų!

UAB "Wilara" suteikė reikšmingą nuolaidą
jaunųjų bitininkų inventoriui įsigyti

Kaip ir dažnai nutinka startuojant gražioms ir naudingoms iniciatyvoms - geri darbai turi įrodyti esą verti materialinės ir kitokios paramos dar prieš pasiekiant tikrų rezultatų. Tačiau kartais, vis gi, geri darbai būna pastebimi gerų žmonių! Projektui "Bitė Žmogui" pasisekė būti pastebėtam UAB "Wilara". UAB "Wilara" - viena pagrindinių bitininkystės reikmenų įmonių Lietuvoje, turinti didžiausią Baltijos šalyse prekių bitininkams parduotuvę ir gausiausią pasiūlą.. Bendrovės direktorius suteikė projektui ženklią materialinę paramą, kuri leido projekto vykdytojams įsigyti avilius, bites, kombinezonus bei kitą labai svarbų jauniesiems bitininkams inventorių, be kurio šiame projekte - kaip be rankų.

Aviliai  bei bičių šeimos: tai kas reikalingiausia - įsigyta UAB "Wilara" 

 Kad projekto dalyviai nebijotų bitelių, UAB "Wilara" aprūpino juos veislinėmis bitėmis, kurios pasižymi ramiu charakteriu, jas lengviau prižiūrėti, nes mažėja tikimybė būti sugeltam.

Projekto dalyviai: Austėja, Eglė ir Eitvydas matuojasi naujutėlaičius iš UAB "Wilara"
 įsigytus bitininkų kombinezonus

 Nepaisant gero bičių būdo, kombinezonai apsaugantys visą kūną, būtina priemonė jauniesiems bitininkams, kuriems kartais dar stinga drąsos kišti rankas į avilį. Kaip matote, projekto dalyviams jie labai patiko :)

Eitvydas džiaugiasi naujuoju kombinezonu :)

 Projekto koordinatoriai iš Nacionalinio Socialinės Integracijos Instituto džiaugėsi, jog visomis šiomis priemonėmis bei įrankiais įsigytais su UAB Wilara pagalba projekto dalyviai galės naudotis ir naudojasi kaip savais. Juk mokėjimas rūpintis turtu, jį valdyti ir naudoti ekonomiškai yra būtinas versliam bitininkui.

Bitininkas Vincas ne tik išrinko pievą, kuri labiausiai atitiktų bitelių poreikius,
bet ir sutvarkė ją, nušienavo

Žinoma, kiekvieną projekto dalyvių žingsnį stebi, pamoko ir teisinga linkme nukreipia bitininkas Vincas, išleidęs ne vieną knygelę apie bites ir bitininkystę.

Jau greitai bus ir daugiau naujienų apie jaunuosius bitininkus iš Antalieptės :)

Jaunieji bitininkai

Pagaliau projekto „Bitė Žmogui“ dalyviai eina „prie reikalo“! Nors ir negalima nuvertinti pasiruošimo projektui etapo (pvz. komandos formavimas, neformalūs mokymai), šiandien pagaliau žengti pirmieji tvirti dalyvių žingsniai bitininkystės link. Prasidėjo betarpiškas susipažinimas su bičių istorija, naudingosiomis savybėmis, terapinėmis jų galiomis bei, žinoma, įgėlimais!

"Apsiginklavę" bitininko amunicija Eitvydas, Austėja ir Eglė traukia prie bičių

                      Antalieptėje jau įsibėgėjo reguliarūs susitikimai tarp jaunųjų bitininkų  ir jų mokytojo – Vinco Kibirkščio, didžiąją dalį savo gyvenimo atidavusio vaikų mokymui bei bitininkystei. Šių susitikimų-mokymų dalyvė Austėja, dalinasi savo įspūdžiais:

„Mūsų naujasis mokytojas pirmiausia visų paklausė ar nesame alergiški bičių įgėlimui (nes kaip sužinojome jų išvengti auginant tuos padarėlius nelabai įmanoma, o alergiškam žmogui įkandimas gali baigtis net mirtimi). Jis taip pat papasakojo apie bičių produktus ir dvasinę naudą gaunamą iš šių mažųjų padarėlių: medų, bičių pikį, bičių duonelę, bičių pienelį, bičių nuodus (kuriuos, kaip sužinojome, ankščiau labai vertindavo, todėl ankščiau bitės žiauriu būdu buvo marinamos, tačiau dabar jau surastas pakaitalas). Toliau bitininkas kalbėjo apie tai, kad yra toks gydymas bičių produktais - apiterapija, ir, kad bitės yra labai vertingos – jose viskas yra reikalinga net kūneliai! Mus nustebino, kad net kai kur skiriamas gydymas,  kurio metu reikia mėgautis avilio kvapu, dar sužinojome, kad žmonės auginantys bites ilgiau gyvena bei išsikapsto iš įvairių negalių, kai imasi bitininkystės.“

Bičių spiečius – gyvas darinys turintis poreikių, reikalaujantis nuolatinio rūpesčio ir atsakomybės.  Patyręs bitininkas turi žinoti, jog bitės irgi gali būti piktos, joms gerti reikalingas švarus vanduo ir net tai, kad dūminei užkurti geriausiai tinka drebulės ar liepos puvėklis, tik ne pušies ar eglės. Bitininkas Vincas rūpinasi, kad Antalieptės jaunimas susipažintų su visomis bitininkystės amato subtilybėmis. Tačiau šis projektas skirtas ugdyti ne vien dalyvių teorines žinias. Kad galima būtų vadintis bitininku, toli gražu neužtenka vien teoriškai pažinoti bites ir darbą su jomis. Todėl pasiklausę nuotaikingų bitininko istorijų dalyviai patraukia prie avilių:

                      „Jautėmės nelabai drąsiai, prie avilių artyn nėjome, Vincas pajuokaudamas sakė, kad tie, kurie nori nebijoti bičių tegu pritupia prie avilio ir skaičiuoja iš dešinės išskrendančias, iš kairės įskrendančias bites ir po kelių skaudžių įkandimų baimė išblės. Vėliau gavome gaubtus ir su drebančiomis kinkomis žygiavome prie avilio, gerai, kad prieš susitikimą buvome įspėti apsirengti medvilniniais ar drobiniais drabužiais, kaip bitėms patinka, nevalgyti prieš tai medaus, būti švariems – taip eiti prie bičių šiek tiek drąsiau.“

“Bitės žmogui“ komanda

Birželio 22 – 23 dienomis Zarasų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje du neformalaus ugdymo mokymų vadovai  Aleksejus Žaltkovski ir Aidas Vagonis dešimčiai paauglių iš Antalieptės vedė komandos formavimo užsiėmimus. Kaip kad mokymų metu teigė bitininkas Saulius: “Bitininkai yra bičiuliai, neretai artimesni net ir už gimines”. Taigi dvi dienas trukę užsiėmimai bei atotrūkis nuo kasdienybės ir rutinos turėjo susidoroti su iššūkiu - padėti suformuoti jaunųjų bitininkų komandą, įveiksiančią bet kokias kliūtis, tykančias ateityje.

Iš pradžių į mokymus atvykę projekto dalyviai buvo nusiteikę ganai skeptiškai, tačiau keli energingi ir nuotaikingi užsiėmimai greitai “pralaužė ledus”. Suintriguoti iš pažiūros keistų užduočių, jaunieji bitininkai vis suko galvas ne tik ieškodami atsakymų į užsiėmimų metu pateiktus klausimus, bet ir bandydami suprasti, kaip šie žaidimai jiems padės geriau prižiūrėti bites?

Mokymų dalyviai mėgina susidoroti su užduotimi - išlaikyti
sveiką kiaušinį ore bent 3 sekundes

Mokymų dalyviai "pozuoja" bendrai nuotraukai

 Pasak Aleksejaus Žaltkovski: “Dažnai mes net nesusimąstome kaip vienas ar kitas įvykis gali pakeisti mūsų gyvenimą. Būtent todėl įvykę mokymai buvo skirti suvokti projekto teikiamas galimybes dalyvių gyvenimams. Kartais paprastas pasvajojimas, kokio gyvenimo noriu ar norėčiau, padeda geriau išnaudoti turimas galimybes. Esu tikras, kad bus dalyvių, kuriems šis projektas bus kertinis akmuo kuriant norimą gyvenimą.” Matyt todėl siekdami didelio tikslo, nesiimame pirmiausia didelių darbų, o tiesiog susėdame, susipažįstame, pasidaliname lūkesčiais, kalbamės, planuojame...

Susidraugavę, besišypsantys, ryžtingai nusiteikę jauni žmonės laikantys vienas kitą komandos nariais ir jaučiantys atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo bičiulius, savo aplinką, savo avilius ir bites - toks buvo šių pirmųjų, dvi dienas trukusių komandos formavimo mokymų tikslas. Galime drąsiai teigti, jog šis tikslas - pasiektas. Džiaugiamės ir laukiame tolesnių projekto “Bitė Žmogui” dalyvių nuotykių.

“BITĖS” STARTAS

Birželio 8 dieną Antalieptėje startavo projektas „Bitė Žmogui“. Pirmasis organizatorių iš Nacionalinio Socialinės Integracijos Instituto ir dalyvių susitikimas vyko neformalioje bibliotekos aplinkoje. Pasislėpę nuo vasaros karščio dešimtis paauglių iš Antalieptės susipažino su NSII veikla, organizatoriais Arūnu, Gintare ir Aliona. Taip pat jiems buvo pristatytos  planuojamomis projekto veiklos, prie kurių buvo pasiūlyta prisijungti. Jaunimas neslėpė savo susidomėjimo projektu.

Projektas „Bitė Žmogui“, remiamas Jaunimo Reikalų Departamento, skirtas jaunų žmonių verlumui ugdyti ir skatinti. Jo metu 15 paauglių dalyvaus vasaros dieninėje stovykloje, kurioje mokysis prižiūrėti bites, įrenginės bityną, dirbs būtinus darbus, galiausiai, išims, fasuos bei parduos bičių produkciją. Visą vasarą jaunimas bus mokomas ir prižiūrimas patyrusio bitininko Vinco Kibirkščio, puikiai pažįstamo Antalieptėje. Negana to, kiekvieną savaitę dalyviai dalyvaus mokymuose apie smulkų verslą, marketingą, pardavimus, rinkodarą, strateginį planavimą. Jaunimui bus perteikiamos  teorinės žinios, jie vykdys praktines užduotis ir dirbs savarankiškai, tam, kad gautų visus įgūdžius reikalingus projekto metu,bet  ir praversiančius ateityje.
Tokia buvo pati projekto pradžia.